Populiariausių moteriškų vardų trisdešimtukas 2013

Rusnė

Lietuviškas vardas, kilęs nuo to paties pavadinimo upės ir vietovardžio, esančio Žemaitijoje.
Vardadienis: 03.01.

Indrė

Šis vardas – lietuvių kilmės, trumpinys iš rytų aukštaičių Indraja, reiškiančio „nendrė“. Šio vardo atitikmenys Vakarų Lietuvoje: Endrė, Andrė, žr. Andrėja.
Žymi šio vardo savininkė: interjero architektė Indrė Sunklodienė, gavusi apdovanojimą, laikomą lietuvišku interjerų „Oskaru“, už geriausią virtuvės projektą.
Vardadienis: 04.29.

Kristina

Vardas kilęs iš vardo Kristiana, kuris savo ruožtu kildinama nuo vyriško lotynų kilmės vardo Kristianas.
Žr. lietuvišką atitikmenį: Kristijonas.
Žymi šio vardo savininkė: Kristina Butrimienė-Brazauskienė (gim. 1949 m.) – buvusio Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko žmona, politikė.
Vardadieniai yra švenčiami: 03.13, 07.24, 10.03, 11.12. 

Mėja

Trumpinys iš Salomėja, Bartalomėja. Žr. Salomėja, Bartalomėja.
Žymi šio vardo savininkė: knygų „Heroinas“ ir „Eiprilės meilė“ autoriaus, Melvino Burgeso, išgalvotas personažas: knygos „Mėjos angelas“ pagrindinė veikėja.
Vardadienis šaltiniuose nenurodomas.

Mėta

Lietuviškos kilmės vardas, reiškiantis vaistinio augalo pavadinimą. 
Vardadienis: 06.06

Smiltė

Smiltė – lietuvių kilmės vardas, kildinamas nuo žodžio „smiltelė“, reiškiančio „mažytė smėlio kruopelytė“.
Žymi šio vardo savininkė: Smiltė Bagdžiūnė – Lietuvos manekenė.
Vardadienis šaltiniuose nenurodomas.

Gustė

Vardas Gustė turi kelias kilmės versijas.
1. Pirmoji vardo Gustė kilmės versija: lietuviškos kilmės vardas, kilęs iš žodžio „gusti“, reiškiančio „priprasti“.
2. Antroji versija: Gustės vardas – trumpinys iš „Augustė“, žr. „Augustė“.  
3. Pagal trečiąją versiją tai trumpinys iš vardo „Guostautė“ – pastarasis vardas yra lietuviškas, reiškiantis „guodžianti, užjaučianti“.
Vardadienis šaltiniuose nenurodomas.

Luka

1. Šis vardas yra vardų Lukana, Lukrecija trumpinys. Žr. Lukana, Lukrecija.
2. Moteriška vyriško vardo Lukas forma. Žr. Lukas.
Vardadienis: 10.18.

Goda

Lietuvių kilmės vardas, kylantis iš šaknies „go-“, reiškiančios „godyti“ – „nujausti, nutuokti“, vadinasi Goda yra „turinti nuojautą, nutuokianti“. Šis vardas taip pat yra trumpinys iš vyriškosios giminės lietuvių kilmės vardų Godtautas, Godtartas, virtusių Gotautas ir Gotartas.
Žymi šio vardo savininkė: Goda Alijeva (mergautinė pavardė – Sabutytė) – Lietuvos dainininkė, krepšininko Rolando Alijevo žmona, dainavusi grupėse YVA“, „69 danguje“.
Vardadienis: 02.24.

Ema

Vardas Ema paplitęs tarp vokiečių, žydų ir katalikų. Šis vardas turi net keturias kilmės versijas.
1. Vardas Ema – vokiškas vardas, reiškiantis „pilnas“, „bendras“.
2.  Vardas Ema suformuotas iš žydų kilmės vyriško vardo Emanuelis, išvertus reiškiančio „Dievas su mumis“. Manoma, kad Ema – Emanuelio trumpinys.
3. Vardas Ema turi lotyniškas šaknis, verčiamas kaip „brangi“, „dvasinga“.
4. Vardas Ema yra arabų kilmės. Verčiant iš arabų kalbos reiškia „patikima“, „rami“, „naudinga“.
Žymi šio vardo savininkė: Emma Charlotte Duerre Watson (gim. 1990 m.) – anglų aktorė, vieno iš pagrindinių vaidmenų (Hermionos Įkyrėlės) atlikėja filmuose apie Harį Poterį.
Vardadieniai: 06.27, 12.28.

Aistė

Lietuviškas vardas, kilęs nuo baltų genties „aisčiai“ pavadinimo.
Žymi šio vardo savininkė: Aistė Smilgevičiūtė – lietuvių atlikėja, kartu su grupe „Skylė“ atliekanti folklorinę muziką, džiazą, poproką.
Vardadienis: 04.19.

Ieva

Vardas Ieva paplitęs Europoje tarp stačiatikių, katalikų ir išpažįstančiųjų judaizmą.
1. Tai visos žmonijos pramotės vardas, kilęs iš senovės žydų vardo Chava, reiškiančio „suteikianti gyvybę“, „gyvybė“. Šiuolaikiniame kontekste jį galima išversti kaip „gyva“, „mobili“, „išdykusi“.
2. Tai taip pat lietuvių ir latvių kalbos žodis, pavadinantis vyšnių šeimos medį. Kai kurių katalikybę išpažįstančių tautų kalboje šis vardas skamba kaip Eva ( (čekų, lenkų), Iva (anglų)). Graikų kalboje – Chava. 
Žymios šio vardo savininkės: Biblijos personažas – Ieva – pirmoji moteris; Ieva Simonaitytė (1897 – 1978) – ženkli lietuvių rašytoja, parašiusi pripažinimą jai atnešusį romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. 
Vardadienis: 12.24.

Deimantė

Moteriškosios giminės vedinys iš vardo „Deimantas“ (žr. Deimantas).  
Žymi ši vardo savininkė: Deimantė Litvinaitė – vienos juvelyriškos studijos Lietuvoje įkūrėja. Šios studijos papuošalai išskirtiniai tuo, kad imituoja valgomus saldėsius (šokolado gabaliukus, riestainėlius).
Vardadienis: 02.12.

Evelina

Melodingas vardas Evelina turi kelias kilmės versijas. Kai kurie teigia, kad jis kilo iš Eivelin; prancūziško vardo, kuris savo ruožtu kildinamas iš graikų kalbos žodžio „Eol“ (vėjo dievas). Žydams vardas Evelina simbolizuoja „gyvybinę energiją; jėgą“, o išvertus iš senovės anglų kalbos, šis vardas reiškia „nuostabi paukštė“.
Anglijoje šis vardas ypač išpopuliarėjo po romano „Evelina“ išleidimo 1778-aisiais metais.
Žymi ši vardo savininkė: Evelina Hanska (1801 - 1882), kilminga lenkaitė, labiausiai išgarsėjusi kaip prancūzų rašytojo Onorė de Balzako žmona.
Vardadieniai: 02.11, 05.25, 11.10.

Augustė

Vardas Augustė kilęs iš lotynų kalbos vyriškosios giminės vardo Augustas (žr. Augustas), reiškiančio: „didingas, šventas, garbingas“; „gimęs rugpjūčio mėnesį“.
Senovės Romoje drauge su imperatoriaus vardu vartotas titulas „augustas“ reiškė imperatoriaus dieviškąją kilmę, buvo ženklas, kad jo valdžia – pašventinta.
Įdomus faktas: šis vardas paplito po to, kai XVIII amžiuje Britanijos karalius Džordžas III suteikė jį savo antrajai dukrai. 
Žymi šio vardo savininkė: Augustė Vedrickaitė (g. 1985 m.) – Lietuvos dainininkė, realybės šou „Dangus“ dalyvė, muzikinių projektų narė, vaidinusi miuzikle „Kartokite: myliu!“.
Vardadienis: 08.03.

Miglė

Vardas Miglė kilęs iš lietuvių kalbos žodžių „migla, rūkas“.
Žymi šio vardo savininkė: Miglė Anušauskaitė – jaunosios kartos kūrėja, išgarsėjusi charizmatiškais ir dažniausiai subtiliai juokingais komiksais. Piešia komiksus „Šiaurės Atėnams“, „Literatūrai ir menui“, „Mokslui ir menui“, dalyvauja piešimo dirbtuvėse. 
Vardadienis: 05.11.

Rugilė

Lietuvių kilmės vardas, nuo žodžio „rugys“: „rugių mergaitė“.
Vardadienis: 08.15.

Greta

Greta – vokiškas, katalikiškas vardas. Katalikų bažnyčios kalendoriuje vardas Greta nenurodytas, tačiau mes šį vardą priskyrėme prie katalikiškų, nes pastariesiems priklauso vardai Margarita ir Gertrūda, kurių trumpiniais ir laikomas vardas Greta. Tai vokiškos kilmės vardas. Dažniausiai šis vardas aptinkamas Šiaurės Europoje, tokiose šalyse kaip Švedija, Danija, Norvegija. 
Žymi šio vardo savininkė: Greta Garbo (1905 - 1990) – švedų ir amerikiečių aktorė, viena iš didžiausių XX amžiaus žvaigždžių, 1954-aisiais gavusi „Oskarą“ už ženklų indėlį į kino meno vystymąsi. 
Vardadienis: 10.16.

Karolina

Verčiant pažodžiui iš lotynų kalbos, Karolina reiškia: „karalienė“, „apvainikuota“.
Vardas Karolina – vokiškas, angliškas, katalikiškas. Išvertus iš senovės germanų kalbos, vardas Karolina, kaip ir verčiant iš lotynų, reiškia „karalienė“.
Karolina – tai moteriškoji vyriško vardo Karlas forma (žr. Karlas), iš pradžių reiškusio „žmogus“. Reikšmė „karalius“ su šiuo vardu imta sieti nuo Karlo Didžiojo ((747-814) – frankų ir langobardų karaliaus) laikų. 
Žymi šio vardo savininkė: Karolina Bonapart (Napoleono Bonaparto sesuo); Karolina Herera (1939-) Venesuelos-Amerikos mados dizainerė žinoma dėl išskirtinio asmeninio stiliaus ir tuo, kad rengia pirmąsias JAV ponias.
Vardadienis: 07.05.

Viktorija

Vardas „Viktorija“ paplitęs tarp katalikybę ir stačiatikybę išpažįstančių tautų, taip pat tarp rusų ir graikų.
Šis vardas, kilęs iš lotynų kalbos žodžio, reiškiančio „nugalėtoja“.  Tokia pat reikšmė suteikiama ir šiam vardui.
Vardo Viktorija analogas – vardas Nika. Pirmasis, kaip jau minėta, kilęs iš lotynų kalbos, senovės romėnų tikėjime šiuo vardu buvo vadinama pergalės deivė.  Vardas Viktorija gerokai senesnės kilmės nei graikų mitologijoje aptinkamas pergalės deivės vardas (Nika).
Šnekamosios kalbos forma: Vika.
Mažybinės formos –Tora, Vita – taip pat laikomi savarankiškais vardais.
Vyriškoji forma – Viktoras. Žr. Viktoras.
Žymios šio vardo savininkės: Viktorija Daujotytė – itin vertinama lietuvių literatūrologė, parašiusių vadovėlių, literatūrologijos mokslo veikalų; Viktorija Čmilytė (gim. 1983 m.) – Lietuvos šachmatininkė, moterų didmeistrė.
Vardadieniai: 11.17, 12.23.

Urtė

Vardo Urtė pilnoji forma – Uršulė – paplitusi tarp anglakalbių ir katalikų. Šis vardas turi kelias kilmės versijas.
1. Išvertus iš skandinavų k.: „gyvenanti praeitimi“.
2. Urtė – deminutyvas iš Uršulė (iš lotynų k.: „meškutė“), žr. Uršulė.  
3. Trumpinys iš graikiško vardo Dorotėja („Dievo dovana“), žr. Dorotėja.
4. Kitas šio vardo kilmės aiškinimas mus pasiekia per senovės graikų mitus, kuriuose Urtė buvusi vandenyno dievo dukra.
Žymi vienos iš pilnųjų Urtės vardo formų – Dorotėja – savininkė yra rašytojo Frenko Baumo išgalvotas personažas, pagrindinė fantastinio romano „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“ (1900 m.) veikėja Dorotė.
Vardadienis: 02.06.

Lėja

Vardas, kilęs iš hebrajiško vardo (Le'ah), kuris, greičiausiai, kilo iš hebrajiško žodžio (le'ah), kuris reiškia „pavargęs“. Taip pat šis vardas galėjo atkeliauti iš chaldėjų (semitų genčių, gyvenusių Persijos įlankos šiaurės vakarinėse pakrantėse) kalbos vardo, reiškiančio „šeimininkė, meistrė“ ar „valdovė“.
Senajame Testamente, Lėja yra pirmoji Jokūbo žmona ir jo septynių vaikų motina.
Taip pat šis vardas viduramžiais buvo naudotas žydų, tarp anglakalbių krikščionių išgarsėjo po protestantų reformacijos.
Žymi šio vardo savininkė: išgalvotas personažas, kino filmo „Žvaigždžių karai“ veikėja Princesė Lėja. Ji yra to paties filmo personažo Luko Skaivokerio dvynė sesuo.
Vardadienis šaltiniuose nenurodomas.

Viltė

Lietuvių kilmės vardas, trumpinys iš Viltautė („tautos viltis“). Vardas, sudarytas iš bendrinio lietuvių kalbos žodžio, reiškiančio „viltis“: „tikėjimas, kad išsipildys, ko laukiama, pasikliovimas“. Taigi „Viltė“ – „ta, kuri viliasi, tikisi“. 
Vardadienis: 02.17.

Gabrielė

Gražus vardas, paplitęs visoje Europoje, daugiausiai tarp išpažįstančiųjų katalikybę.
Vardas, kilęs iš senovės žydų kalbos vardo „Gavril“, kuris pagal prasmę skyla į dvi dalis, kurios tiesiogiai verčiant iš senovės žydų kalbos reiškia „vyras“ ir „Dievas“, todėl šio vardo vertimas gali varijuoti: „Dievo pagalbininkas“, „Dievo tvirtovė“, „tas, kuris palaiko Dievą“, o platesniu žvilgsniu žvelgiant gali būti ir „stiprus“, „vyriškas“. Todėl vardas „Gabrielė“, atitinkamai, taip pat gali turėti kelis vertimo variantus – „Dievo didvyrė“ „Dievas – mano stiprybė“ ir kt.
Vyriškasis variantas Gabrielius. 
Žymi šio vardo savininkė: Gabriela Mistral (1889-1957) – Čilės poetė, 1945-aisiais tapusi pirmąja Nobelio premijos laureate (literatūros srityje) Lotynų Amerikoje.
Vardadieniai: 02.10, 02.27, 03.24, 09.29.

Ugnė

Lietuviškos, baltiškos kilmės vardas, kilęs iš žodžio „ugnis“. Reiškia „ugninga, energinga“.
Šis vardas sietinas su baltų mitologija, kurioje itin svarbi vieta tekdavo ugnies fenomenui.
Prisiminkime senovės baltų šventyklose saugotą amžinąją, šventąją ugnį. Vyriškoji vardo forma Ugnius. Žr. Ugnius.
Žymi šio vardo savininkė: Ugnė Karvelis (1935–2002 m.) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja, buvusi Lietuvos ambasadorė prie UNESCO.
Vardadienis: 02.13.  

Kamilė

Vienuose šaltiniuose teigiama, kad „Kamilė“ – totorių, musulmonų kilmės vardas.
Kituose – kad tai lotynų kilmės vardas.
Pirmuoju atveju vardas „Kamilė“ reiškia „tobula visais atžvilgiais, geriausia“.
Kalbant apie antrąjį – lotyniškosios kilmės – variantą, Senovės Romoje kamilais vadindavo merginas ir vaikinus iš kilmingų šeimų, tėvų paskirtus tarnauti dievams. Kamilo vardu vadintas ir dievo Merkurijaus tarnas. Iš čia kyla Kamilės vardo reikšmė „patarnaujanti aukojant“.
Žymi šio vardo savininkė: Kamila Parker Bouls – princo Čarlzo žmona.
Vardadieniai: 09.16, 12.28.

Gabija

Lietuviškos, baltiškos kilmės vardas.
Lietuvių mitologijoje Gabija yra namų židinio globėja, ugnies deivė. Šaknis „gab-“ reiškia „gaubti, dengti, glausti, guosti“.
Nuo šių žodžių kyla antra vardo Gabija reikšmė – „guodžianti, sauganti“.
Žymi šio vardo savininkė: Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė. (gim. 1972 m.) – lietuvių teatro ir kino aktorė, „Domino“ teatro aktorė, vaidinusi ne viename kino filme (tarp jų ir „Valentinas vienas“), serialuose.
Vardadienis: 01.09.

Liepa

Vardas Liepa
1. Lietuvių kilmės vardas, kilęs nuo medžio pavadinimo „liepa“.
2. Taip pat lietuviškas vardas, kurio reikšmė pateikiama, kaip „gimusi liepos mėnesį“.
Žymi šio vardo savininkė: Liepa Kiauleikytė-Rimkevičienė – žurnalistė, TV laidų vedėja.
Vardadienis: 07.01.

 

Emilija

Vardas „Emilija“ paplitęs tarp stačiatikių, katalikų bei graikų. Jis turi kelias kilmės versijas.
Pagal pirmąją – šis vardas išvertus iš lot. k. reiškia „besistengianti“, „stipri“.
Pagal antrąją – šis vardas kilo iš romėnų bendrinio vardo aemilius, kilusio nuo žodžio „aemulus“, reiškusio „konkurentas“, todėl Emilijos vardo reikšmė skamba kaip „konkurentė“.
Pagal trečiąją versiją, vardas Emilija – graikiško vardo Emilius variantas, kilusio iš „aimylios“ – „meili“, „pataikaujanti, meilikaujanti“.
Vyriškoji vardo forma Emilis. Žr. Emilis.
Žymi šio vardo savininkė: Emilija Pliaterytė – 1831 metų sukilimo Lietuvoje didvyrė, dažnai vadinama lietuviškąja Žana d`Ark. Ją savo nacionaline didvyre taip pat laiko ir lenkai bei baltarusiai.
Vardadieniai: 06.30, 08.19. 

Austėja

Lietuvių kilmės vardas. Darinys iš „austi“ + „ėja“ – „audėja“.
Lietuvių mitologijoje šiuo vardu vadinta bites globojanti, bičių deivė, taip pat globojusi šeimą, rimtas ir santūrias moteris.
Žymi šio vardo savininkė: Austėja Lukaitė – Lietuvos aktorė, vaidinanti „Domino“ teatre ir dainuojanti miuzikle „Paryžiaus katedra“.
Vardadienis: 05.09.